Informacija apie tai, ką mačiau prie Televizijos bokšto, 1991 m. sausio 13 d. naktį.
Naktį, maždaug po pirmos valandos su žmona ir dukra grįžome namo po budėjimo prie Televizijos bokšto. Aš užkaičiau vandenį arbatai ir įjungiau virtuvėje buvusį televizorių. Pasigirdo patrankų šūviai. Pažiūrėjau pro langą į Televizijos bokštą. Ten matėsi raudoni atšvaitai dėl patrankų šaudymo. Televizoriaus ekrane pasirodė Butkevičius ir perspėjo, kad patrankų šoviniai yra tušti, be sviedinių. Aš tuoj pat apsirengiau ir nubėgau bokšto link. Iš visų namų bokšto link bėgo daug žmonių.
Ant viaduko, virš Kosmonautų prospekto, stovėjo tankai ir šarvuočiai, sankryžoje ties Televizijos bokštu irgi stovėjo tankai ir šarvuočiai. Visur aplinkui buvo daugybė žmonių ir automobilių. Tolesnis mano pasakojimas remsis pridedama schema.
Sankryžoje skersai gatvės buvo sustoję žmonės, sudarydami 3–5 metrų storio užtvarą (1). Tankas (2) ir žmonės (1) buvo susiglaudę. Žmonės stūmė tanką. Tankas žmonių netraiškė. Šarvuotis (3) gan dažnai paleisdavo debesį dujų, kuriose nieko nesimatė. Susidarė įspūdis, kad dujos buvo dyzelinio kuro dūmų ir vandens garų mišinys. Patrankos tebešaudė. Patrankos sukaliojosi virš žmonių galvų. Žmonės skandavo “Lietuva”.
Aš su dviem jaunais vyrais nuėjau Sudervės gatve į viršų, arčiau įėjimo į Televizijos bokštą, pažiūrėti, ar ten yra apsauga nuo tankų atvažiavimo iš priešingos pusės. Jokios pertvaros, panašios į (1) nebuvo. Tuo metu, o tai buvo maždaug apie 2 valandą, atbėgo moteris šaukdama, kad atvažiuoja tankai. Mes pradėjome stoti skersai gatvės, daryti užtvarą (4). Buvo mintis, kad jei tankai nevažiavo ant žmonių (1), tai gal nevažiuos ir čia (4). Priekyje buvo tankas (5), už jo dar keli tankai ir šarvuočiai, viso gal 4 ar 5 mašinos. Pirmasis tankas (5) važiavo pirmyn, prie žmonių nesustojo. Viduryje gatvės stovėjusieji trys žmonės (žmonių pertvara (4) buvo vienaeilė, retoka) pateko ant tanko kelio. Du žmonės užsikabino ant tanko priekinės briaunos, o trečiasis (arčiau į Televizijos bokštą) lyg ir kabinosi už tanko, bet tuoj pat buvo partrenktas ir sutraiškytas. Tankas akimirksniu trenkė į skersai gatvės pastatytą (stovėjusį) sunkvežimį (6) ir sutraiškė žmogų, užsikabinusį ant tanko briaunos, buvusį maždaug tanko viduryje. Trečias žmogus, buvęs iš priešingos nuo bokšto žiūrint tanko pusės, dingo ir jo daugiau nemačiau. Tankas po to atsitraukė porą metrų atgal, “pagazavo” ir pervažiavo per aplamdytą sunkvežimį, kurio lauže liko ir sutraiškytas žmogus. Vėliau tankas apsisuko ir nuvažiavo už Televizijos bokšto pagal rodyklę (7). Kiti gi tankai pasuko bokšto link, pervažiuodami ir traiškydami lengvuosius automobilius, pagal rodyklę (8). Aš tuo metu stovėjau vietoje, pažymėtoje (9). Vėliau perėjau į priešingą gatvės pusę. Tankams nuvažiavus už bokšto pagal rodyklę (10) žmonės puolė prie sutraiškytųjų. Už bokšto girdėjosi šūviai. Tebešaudė tankai. Atsirado sužeistų žmonių, nueinančių ar nuvedamų nuo bokšto šlaitu (11). Čia sužeistieji buvo įsodinami į greitosios pagalbos mašinas. Pasigirdo šūviai bokšto viduje. Šaudymas už bokšto pradėjo mažėti, nors buvo dar šaudoma šviečiančiomis kulkomis, ypač kryptimi (12). Gal ir kitomis kryptimis šaudė, gal ir daugiau kas vyko, bet aš rašau tai, ką mačiau ir ką prisimenu. Vėliau nuėjau žemyn, prie žmonių (1). Tankai sukaliojo patrankų vamzdžius, stumdė automobilius, leido dujas. Nuo bokšto buvo atnešami ir atvedami žuvusieji ir sužeistieji. Čia prie sankryžos juos paimdavo greitosios pagalbos automobiliai (pagal rodyklę (13). Apie 3 val. man tapo aišku, kad bokštas užimtas. Apie 3 val. 30 min. įlipau į troleibusą ir nuvažiavau į Nepriklausomybės aikštę, nes maniau, kad bus Aukščiausiosios Tarybos šturmas. Daug žmonių vyko ginti Aukščiausiosios Tarybos.
1991 m. sausio 22 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 13
Lapų Nr. 12–17