1991 m. sausio 13 d. po 1 val. nakties išgirdau šaudant pabūklais. Iš karto supratome, kad Televizijos bokšto pusėn važiuoja tankai. Greitai apsirengę nubėgome prie bokšto. Tankų ten dar nesimatė. Girdėjome šaukiant, kad kuo daugiau žmonių reikia prie paties bokšto. Tuo metu buvome prie tvoros. Pačios jos įveikti negalėjome, todėl ėmėme raginti vyrus, kad jie liptų per tvorą. Keli vyrai perlipo. Po to visi kartu ten stovintys išklibinome tvorą, įsiūbavome ir padarėme išlaužą. Tuo metu, kai įbėgome pro išlaužą, tankai jau supo bokštą, apšviesdami aikštę ir joje esančius žmones. Tankai supdami bokštą šaudė iš pabūklų. Dalis žmonių, buvusių prie bokšto, buvo atskirti tankais nuo nespėjusiųjų pribėgti arčiau. Kareiviai šaudė tuščiais šoviniais tiesiai į žmones, bandydami išvaikyti minią. Tankai sukiojo bokštelius su pabūklais, apšviesdami visą aikštę ir net toliau esančius gyvenamuosius namus. Šaudant tankams ir paleidus dūmus, žmonės, esantys prie pat bokšto, atsitraukė. Kareiviai nesiliovė šaudyti. Šaudė jie ir į bokšto vidų, tiesiog pro stiklus, signalinėmis raketomis. Tada jau buvo šaudoma ir koviniais šoviniais į viršų. Matėsi virš pat žmonių galvų kylančios šviečiančios kulkos. Tuo metu desantininkai įsiveržė į bokštą. Kas kelios minutės buvo girdėti, kaip dūžta langai pirmame, paskui antrame aukštuose. Supratome, kad toks trenksmas pasigirsta užėmus kurį nors aukštą. Po to visu greičiu ėmė važinėti tankai ir desantinės mašinos varydami žmones nuo kalno. Ėjo kareiviai šaudydami į žmones, į žemę. Privažiavę prie pat krašto paleido dūmus, kad nuvarytų paskutinius dar stovinčius ant kalno vyrus.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 12
Lapų Nr. 18–19