PASTEBĖJIMAI
Aš su grupe Druskininkų m. gyventojų sausio 12 d. pavakaryje nuvykome prie Vilniaus televizijos bokšto budėti.
Naktį, 1.20 val., su dviem druskininkiečiais nuėjome prie Spaudos rūmų. Grįždami atgal (apie 1.30 val.) pamatėme prie Spaudos rūmų važiuojančius tankus Televizijos bokšto link. Bėgdamas bandžiau suskaičiuoti, bet tiksliai nesuskaičiavau.
Užfiksavau vienuolika, bet galėjo būti ir daugiau.
Artėjant prie Televizijos bokšto atrodė, kad tankai nuvažiavo toliau, bet iš Kosmonautų prospekto per kiemus atbėgę prie bokšto pamatėm apačioje šarvuočius ir tankus. Ant kalno žmonės šaukė įvairius lozungus. Tai buvo apie 2.45 val.
Kai išgirdome šaukiant, kad tankai veržiasi iš kito šono, su bendrakeleiviu Klincaru peršokom per tvorą ir atbėgome prie bokšto.
Išsiskyręs su kolega, pamačiau savo buvusius mokinius druskininkiečius Motiejaitį ir Zubavičių. Motiejaičiui aš patariau:
– Tu dar tik grįžai iš armijos, esi pas tėvus vienturtis, gal pasitrauk kur nors.
Bet jis man atsakė:
– Mokytojau, aš gal mokykloje buvau blogo charakterio, bet mano jausmai Tėvynei tokie kaip ir jūsų. Be to, tankai gi nepuls, jie tik gąsdina.
Tačiau tankai ėmė laužti tvoras ir artėti. Suskaičiavau jų, rodos, penkis. Mano supratimu, tankai ir kareiviai siekė kontūzyti žmones, nes šaudė iš patrankų. Nuo šūvio garso tiesiog apsvaigsti, o jei dar stipri prožektorių šviesa apakina, kokį 10 sekundžių visai nesiorientuoji.
Kai tankai priartėjo, aš raginau laikytis. Po kupolu pasisukęs tankas visai šalia manęs šovė. Žmonių spūstyje mačiau krintantį žmogų. (Pamaniau, kad tai mano draugas Klincarus).
Tankai jau žiedu supo bokštą, kareiviai šaudė. Pirmi kareiviai sušoko pro langus į bokštą ir ten šaudė negailėdami.
Pamatęs, kad jau kritusįjį neša, prišokau padėti. Išnešus pasirodė, kad jis jau be gyvybės žymių. Prie tvoros nė gydytojo, nė žmonių nebuvo. Tik viena mergaitė labai verkė, o močiutė prašė, kad melstumės.
Vėliau dar teko padėti nešti du sužeistus prie bokšto jaunuolius. Anglų žurnalistas prie išgriautos tvoros klausė, kiek išnešėm žuvusiųjų. Aš pasakiau, kad vieną negyvą, o du sužeistus.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 9
Lapų Nr. 22–25