Liudijimas apie TV bokšto ataką 1991 01 13
Pirmieji trys tankai žmonių minios buvo sustabdyti posūkyje iš Kosmonautų prospekto į gatvelę šalia TV bokšto. Du iš jų, buvę atokiau, kartkartėmis leido dūmus, o trečiasis, buvęs arčiausiai žmonių, aktyviai manevravo – važinėjo pirmyn atgal, sukinėjo pabūklą, kuriuo knežino šalia stovintį autobusiuką, nulaužė kelio ženklą, šaudė (kokius 5–7 kartus per 10 min.).
Po kurio laiko pasigirdo žmonių, esančių ant šlaito, šūksniai, kad tankai jau viršuj – prie pat bokšto. Pasileidau į viršų ir, perlipęs per tvorą, pamačiau, kad bokštas jau supamas stebėtinai gausios karinės technikos. Prabėgau tarp kelių tankečių ir atsidūriau pirmoje gynėjų eilėje, kurių buvo šitoje vietoje kokios 6–8.
Iš mašinų pabiro kareiviai, jie rikiavosi į eilę, vienas tankas privažiavo prie žmonių per 5 m ir iššovė. Po šūvio viršuje pasigirdo dūžtančių stiklų garsas, sproginėjimai (lyg kokios elektroninės aparatūros), ant žmonių pliūptelėjo vanduo (iš patalpų, esančių tiesiai virš žmonių). Tas tankas iššovė dar kelis kartus, pradėjo šaudyti automatininkai. Tačiau žmonės nesiskirstė, tik kabinosi rankomis, skandavo “Lietuva!”, bandė užtraukti dainą.
Tuo metu iš bokšto pasigirdo langų dūžiai. Gynėjai iš KAD (beveik visi – labai jauni), buvę viduje, išmušė porą skylių ir pro jas iškišo kelis vandens švirkštus. Čiurkšlės sruvo virš žmonių ir atsimušė į kažkokią karinę mašiną. Žmonės, buvę po vandens švirkštais, prasiskyrė, lyg suteikdami erdvės gynėjams, esantiems viduje.
Tada iš automatininkų eilės atsiskyrė kokie penki šeši, puolė į atsiradusį tarpą ir, daužydami langus automatų buožėmis, nekreipdami dėmesio į vandens čiurkšles, pateko į vidų. Jiems besibraunant gilyn girdėjosi gausios automatų serijos. Kiti kareiviai tuo metu išsirikiavo taip, kad žmonės nebegalėtų susiglausti, užpildyti spragos.
Tada buvo labai apmaudu, kad ataka (vos į kairę (iš vidaus) nuo centrinio įėjimo) baigėsi taip greitai. (Tokia buvo žmonių, stovėjusių šalia, nuotaika.) Vėliau supratau, kad gynėjų veiksmai bokšto viduje išgelbėjo nemažai gyvybių…
Beje, šaudymas, desantininkams besiskverbiant gilyn, buvo ypač gausus. Ten tikrai turėjo būti aukų.
Nuo to momento, kai desantininkai prasiskverbė vidun, iki to, kai buvo nuimta trispalvė, kabėjusi trečio aukšto lange, praėjo ne mažiau kaip 10 minučių. Po to šaudymai aplink bokštą ir jo viduje nesiliovė dar kokį pusvalandį. Įsiminė vaizdas, kai kareivis, gindamas žmones, kurie stovėjo šalia žibinto, iššovė į jį, o stiklai pabiro žmonėms ant galvų.
Galų gale žmonės buvo išvaikyti tankais, beprotišku greičiu besiblaškančiais iš vienos pusės į kitą. Paskutinis vaizdas, kurį įsiminiau iš to “mūšio” lauko, – jaunuolių pora, ramiai einanti link išėjimo, jau per tuščią lauką, kuriame dar lakstė tie “išprotėję” tankai. Jie lyg prie perėjos sustodavo praleisti prašvilpiančio, besidrabstančio purvais tanko, kuris taip ir nedrįso pasukti į juos.
1991 m. sausio 19 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 9
Lapų Nr. 17–19