1991 metų sausio 13 d. po 1 valandos nakties išgirdome garsiai šaudant. Kadangi gyvename Karoliniškėse ir puikiai supratome, kas čia vyksta, puolėm bėgti prie TV bokšto. Prie pat bokšto šūvių dar nebuvo girdėti. Žmonių visur buvo labai daug, todėl sunku buvo orientuotis, iš kurios pusės važiuoja tankai – tankų riaumojimas buvo girdimas iš visur. Galop, pasidavusi minios tėkmei, ėmiau bėgti nuo administracijos pastato gatve Lazdynų pusėn, prie viaduko. Nė nepajutau, kaip vos ne kaktomuša atsidūriau priešais vadinamąjį BTR. Trauktis nebuvo kur – iš šonų, už nugaros jau buvo minia…

Tuo metu, žvilgtelėjusi viršun į kalną, pamačiau, kad ten labai daug šviesos, tankai buvo apšvietę visą kalną prie TV bokšto. Supratau, kad dalis tankų jau ten, ant kalno. Matyt, važiavo iš kitų pusių. Tada išgirdau automatų šūvius, po jų sekė kurtinantis tanko pabūklo trenksmas, paskui – vėl šūvių papliūpos iš automatų, vėl tas pats motorų riaumojimas.

Vis dėlto greitai atsikvošėjau, nes stovėjau prieš tą nelemtąjį BTR. Minia skandavo: “Lietuva!”, “Okupantai!”, “Fašistai!” BTR dar stovėjo nejudėdamas, tik į visas puses sukiojosi bokštelis su kulkosvaidžiu, taikydamasis tai šen, tai ten. Už šito pirmojo BTR buvo daugiau mašinų, bet neįžiūrėjau, ar tai buvo tankai, ar tanketės, ar dar kas nors. Netrukus ši riaumojanti kolona pradėjo leisti nepermatomas dūmų uždangas, pro kurias nieko nebuvo įmanoma įžiūrėti. Dūmai graužė gerklę, akis. Vyrai, stovintys šalia, ėmė raginti, kad pasitraukčiau iš tos vietos, nes esą moterims neverta būti tokioje pavojingoje vietoje. Kažkas, tvirtai suėmęs už alkūnės, išvedė mane už tos dūmų uždangos, ant vejos.

Stovėjau ir stebėjau įvykius toliau. Netrukus dūmai šiek tiek išsisklaidė. Dabar vyrai stovėjo įsiręžę, rankomis įsirėmę į BTR priekį, bandė stabdyti, nes tuo metu jis lėtai pajudėjo. Tas pats darėsi ir prie kitų mašinų. BTR vis dėlto sustojo, paskui vėl užsivedė ir pavažiavo atgal. Aš sušukau vyrams, kad mašina tuojau bandys taranuoti minią, skintis tokiu būdu sau kelią. Bet niekas nepasitraukė ir BTR laikė toliau. Paskui BTR vėl užsivedė ir pradėjo važiuoti. Sulaikyti jo nebepavyko, jis pasuko žemyn, Kosmonautų prospekto pusėn, bet iškart už posūkio užkliudė ten stovintį autobusą. Kas ten buvo toliau, nebežiūrėjau, toje vietoje ilgiau nebestovėjau, pakilau kalniuku prie tvoros, juosiančios TV bokšto aikštę. Toje aikštėje buvo šviesu, aplink bokštą jau stovėjo tankai, žmonės bėgo iš ten į visas puses, nes į juos šaudė desantininkai. Arčiau prie administracinio pastato pamačiau išlaužtą tvorą, žmonės bėgo žemyn pro tą išlaužą. Desantininkai ir tankai baigė išvaikyti žmones nuo kalniuko. Nusileidau nuo jo ir aš. Žmonės apačioje vis dar nesiskirstė, aptarinėjo tuos šiurpius įvykius. Išgirdome tokių siaubingų dalykų… Sukrėsta, nusivylusi, apsiverkusi grįžau namo…

1991 m. sausio 20 d.

 

LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 9
Lapų Nr. 14–16