Pranešimas
1991 m. sausio 12 d. budėjau prie Televizijos bokšto. Čia buvo gana daug žmonių ir visą dieną skambėjo dainos, eilės, jumoras. Vidurnaktį, po 1 val., gavus signalą apie tankų pajudėjimą visi sunerimo. Netrukus iš pietinės pusės pasigirdo: “Tankai! Tankai!” Stovėjau šiaurinėje minios pusėje ir nieko nemačiau. Tik vėl sambrūzdis ir garsai: “Dujas leidžia! Dujas mėto!” Link mūsų slinko dujos. Žmonės ėmė sklaidytis, drėkinti nosines ir dangstytis nosis. Nespėjus atsikvėpti, išgirdau tankų motorų gausmą iš šiaurinės pusės ir šauksmus: “Tankai!” Pasileidom link jų – norėjom pastoti kelio. Pirmoji barikada jau buvo pralaužta, toliau mes… Pirmosios eilės vyrukai aplipo tanką, mes už jų. Tankas stabtelėjo, po to ėmė trūkčioti, atpurtyti žmones, padidino greitį, mes atšokom, keli berniukai liko kyboti ant tanko. Tankas vis didino greitį… Stebėjau berniuką šviesia striuke (gelsva ar pilka apie 20 m. amžiaus) pakibusį tanko viduryje iš priekio, kuriam nušokti nė į vieną pusę nemačiau jokios galimybės (kada nušoko kiti nė nepastebėjau iš įtampos), o priekyje barikada – skersai kelio žvyru pakrauta mašina. Tankas nė nestabtelėjo ir su kybančiu berniuku trenkėsi į mašiną, kuri buvo sutraiškyta kaip konservų dėžutė. Žmonės ėmė šaukti, verkti: “Ten žmogus buvo! Ten žmogus buvo!” Kas liko iš berniuko nežinau, nes paskui tą tanką riedėjo jų kolona.
Mes nubėgom į priekį prie bokšto, ten tankai ėmė apšaudyti bokštą, tratėjo automatai, byrėjo stiklai, žmonės šaukė, klykė, greitosios vos spėjo teikti pagalbą. Tikras pragaras… nė neįmanoma aprašyti. Šitaip tautos išdavikai, praradę protą, sąžinę, žmogiškumą, pasitelkę armiją virto pamišėliais, išgamomis, iškrypėliais, demonstravo savo galią prieš taikius beginklius žmones, trokštančius laisvės. Niekada netikėjau, kad šios padugnės šitaip nupuolė ir elgsis laisviau nei žvėrys, o stebino žmonių didvyriškumas, mirties baimės praradimas: čia aidi šarvuočių šūviai, virš galvų liepsnos, trata automatai, o žmonės nebėga, o šaukia “Lietuva! Lietuva!” Kaip ir mūsų protėviai, gindami Pilėnus. Ačiū Jums didvyriai.
1991 m. sausio 24 d.
LVNA
Fondo Nr.9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 8
Lapų Nr. 66–67