Sausio 13 dieną nuo 0.30 min. aš ir mano pusbrolis Giedrius budėjome prie TVR komiteto. Maždaug 1.25 min. išgirdome pirmą šūvį, tačiau nesupratome, kurioje pusėje šaudo. Nubėgome prie Tarpmiestinės telefonų stoties. Čia buvo ramu, todėl supratome, kad šaudo prie bokšto. Tada susistabdėme automobilį ir nuvažiavome į bokšto pusę. Sustojome po viaduku, kuris yra šalia bokšto. Išlipę iš automobilio pastebėjome, kad priešinga kryptimi Laisvės prospektu Lazdynų link važiuoja karinės technikos kolona. Mums atrodo, kad toje kolonoje buvo du tankai (T-72), 6-8 maži tankai ir dengtas sunkvežimis. Užlipę ant pylimo pamatėm, kad ant viaduko stovi “zenitkė”, šalia jos – šarvuotis. Paskui prie įvažiavimo į požeminius garažus pastebėjome daug žmonių, kurie buvo užblokavę Sudervės gatvės sankryžą. Mes atsistojom prie jų. Prieš mus stovėjo BTR, o gatvelėje, jungiančioje Laisvės prospektą su Sudervės gatve, – tankas T-72. Pastebėjome, kad kairėje stovinti “Latvija” buvo jau sudaužyta, o šalia stovinčio raudono VAZ langai išbyrėję ir atsidariusios durelės. VAZ 2108–09 galinis langas buvo išdaužtas. Šalia tanko stovėjusio geltonos spalvos autobuso PAZ langai išbyrėję, o stogas ir langų rėmai sulankstyti. Aš išgirdau keletą tolimų šūvių, bet maniau, kad šaudo parduotuvės “Vaivorykštė” rajone. Mes pradėjome skanduoti. Tuo metu iššovė šalia stovinčio tanko pabūklas. Bet žmonės nesiskirstė ir toliau skandavo. Tada buvo paleista dūminė uždanga, po kiek laiko dar viena. Dūmai smirdėjo tepalu. Kai išgirdome dar vieną šūvį, supratome, kad šaudo prie pat bokšto, ir nubėgome ta kryptimi. Perlipę per nuverstą tvorą pastebėjome, kad pro mus pranešė vyriškį, laikydami už rankų ir kojų. Viršutiniai drabužiai buvo išsidraikę ir mes matėm širdies srityje šautinę žaizdą, bet mažai kraujo, todėl nepatikėjom, kad jis negyvas. Toliau ėjome link bokšto ir pamatėme, kad aplink patį bokštą žmonių jau nėra, bokštas gerai apšviestas tankų žibintų, taip pat prieš save matėme tanką ir tuščią dengtą sunkvežimį. Tada kairėje pusėje pastebėjom, kaip vyras neša žmogų užsimetęs ant peties. Einant į priekį žibintu apšviesdavo aplinkui bėgiojančius žmones. Giedrius pastebėjo dešiniau nuo tanko kažkokią karinę mašiną, nuo kurios kilo žiežirbų fontanas (kaip žiežirbos nuo laužo). Girdėjome kaip kalena automatai. Tuo metu trenkė šūvis iš prieš mus stovinčio tanko. Šalia stovintis vaikinukas, susiėmęs rankomis už ausų, sukniubo ant kelių, po to nukrito ant žemės. Giedrius puolė jam padėti, o aš pastebėjau du vyrus, nešančius žmogų. Aš pribėgau prie jų ir trise nešėme toliau. Giedrius pakėlęs tą vaikiną perdavė kitam, ir pribėgo padėti nešti, nes aš šaukiau: “Vyrai, padėkit!” Jis paėmė už kojų ir pamatė, kad kairė koja aukščiau bato buvo nulaužta. Kai nunešėme moterį prie greitosios pagalbos automobilio, žmogus baltu chalatu pasakė, kad automobilis jau pilnas ir nėra kur dėti sužeistosios. Tada vaikinas, kuris padėjo nešti, sušuko: “Duokit mašiną!” Po kurio laiko pribėgo du jaunuoliai, kurie pasisiūlė nuvežti sužeistąją į ligoninę savo automobiliu. Kai sužeistąją išvežė, mes vėl grįžom prie tanko, kuris jau buvo pradėjęs judinti antrą autobusą. Šis tankas vedžiojo vamzdžiu virš žmonių galvų, laikinai jį nuleisdamas ir taikydamasis į žmonių veidus. Vėliau pamatėme trasuojančias kulkas ir vieną raudonos spalvos signalinę raketą. Pamatę, kad niekuo daugiau padėti negalime, nuvykome prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų.
Vėliau aplankėme tą moterį ir sužinojom, kad tai Pladytė Angelė, Kazio. Ji žino vieną iš tų vyrų, kurie ją padėjo nešti.
LVNA
Fondo Nr.9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 8
Lapų Nr. 56–61