Aš, Kęstutis Stasys Jakštas, ir mano brolis, Saulius Kazys Jakštas, š.m. iš sausio 12-osios į 13-osios naktį apie 3 val. atvykome prie Televizijos bokšto, kur įvykiai buvo pačiame įkarštyje.
Bokšto prieigose, prie centrinio privažiavimo, stovėjo du sunkieji tankai užvestais varikliais. Aplink matėsi sulamdyti, sudaužytais stiklais automobiliai ir autobusai, kuriuos šie tankai “užkliudė”. Toliau važiuoti jie nedrįso, nes kelią užtvėrė žmonės, tik sukinėjo tanko bokštelį ir vamzdžiu gąsdino žmones, kad šie neprieitų arčiau. Nors aplink tankus jau stovėjo policininkai ir neprileido žmonių taip arti, kad juos galėtų sužaloti vamzdis. O kareiviai, kurie sėdėjo tanke, matyt, buvo gerokai prigąsdinti, kad žmonės, susirinkę aplink bokštą, gali net tankus apversti.
Tuo metu aplink bokštą jau suko ratus, šaudė iš kulkosvaidžių ir vaikė žmones daug desantinių tankečių. Vėliau tos tanketės apsupo bokštą, tarp jų kareiviai, ir visi drauge šaudė iš visų turimų ginklų. Kad nebūtų daugiau aukų, mūsų policija pasiskirstė palei tvorą, juosiančią TV bokštą, ir skyrė žmones nuo kareivių, ramino juos, prašė elgtis santūriai. Kai TV bokšto pirmieji aukštai jau buvo užimti, sunkieji tankai, kurie buvo ties centriniu įvažiavimu, tikriausiai gavo įsakymą važiuoti į viršų, prie bokšto, ir visu greičiu pasileido į priekį, nežiūrėdami, ar prieky žmonės, ar automobiliai. Staiga prieš pat tanką atsigulė žemo ūgio vyriškis, prišokęs aš jį bandžiau nuvilkti ant šaligatvio. Tanko vairuotojas tai pamatęs pristabdė ir tuo metu užgeso tanko variklis. Atsidarė vairuotojo-mechaniko liukas ir išlindo kareivio galva pažiūrėti, kas įvyko. Tai buvo apie 20-ies metų greičiausiai kazachų tautybės kareivis. Jis persigandęs bandė vėl užkurti variklį. Iš jo veido galima buvo suprasti, kaip ant jo rėkia per raciją (šlemofoną) karininkas už tai, kad šis sustojo. Vėl užkūręs variklį, jis tanką paleido visu greičiu ir nuvažiavo bokšto link.
Tankui iš paskos pajudėjo kariškių automobilis ZIL su dengtu kėbulu, kurio kabinoje sėdėjęs karininkas šaudė iš automato per langą. Kiek vėliau dideliu greičiu tuo pačiu keliu bokšto link pajudėjo 6 ar 7 BMP karo mašinos. Jos šimtu procentų priklauso Vilniaus įgulai, nes jų kontūrai apvesti baltomis juostelėmis, visai neseniai (lapkričio 7 d.) jos naudotos per paradą Vilniuje. (Taip yra dažomos karinės mašinos prieš paradą, kad atrodytų gražesnės.)
Aikštelė prie paradinio įėjimo, kur stovėjo greitosios pagalbos mašinos, atrodė kaip veršių skerdykla. Didžiausi kraujo klanai, žmonės sudaužytais veidais, galvom, rankom. Sunku patikėti, kad iš žmogaus gali tiek kraujo nutekėti.
Dar keli pastebėjimai.Užėmus pirmą ir antrą aukštą bokšte šviesa užgeso (degė tik signalinės raudonos lempos). Po to šviesa užsidegė po vieną aukštą iki aštuntojo. Čia stojo tyla, trukusi apie pusvalandį, paskui vėl ilgas šaudymas viduje, kol užsidegė šviesa restorane. Jeigu iki šiol šnekama, kad viduje nerasta negyvų ar sužeistų žmonių, tai į ką šaudė desantininkai po pusvalandį trukusios tylos? O šaudė tikrai ilgai. Po kiek laiko užgeso ir signalinės raudonos lempos.
Įvykiams einant į pabaigą ir šiek tiek aprimus šaudymams, mums, stovintiems apačioje prie pylimo, pasirodė labai keista, kad grupė jaunuolių, apsirengusių nieko nesiskiriančiais rūbais kaip ir mes, stovėjo viršuje, prie kareivių, dalinosi cigaretėmis, šnekučiavosi. Paskui pasileido žemyn ir čiupo plėšyti plakatą, kurį laikė du jaunuoliai, su užrašu “Okupanty domoi” (ant baltos medžiagos juodomis raidėmis).
Tas įvykis buvo toks netikėtas, kad iš pradžių niekas negalėjo suvokti, kas gi vyksta. Vėliau sučiupus visus paaiškėjo, kad jie visi neblaivūs, nė vienas nesugebėjo tarti žodžio lietuviškai (šnekėjo tik rusiškai) ir buvo labai panašūs į tuos “peticijų nešėjus” Ministrų Tarybon ir į Parlamento pastatą. Aš ir visi kiti nė kiek nesuabejojom, kad tai KGB provokatoriai, kuriems šioje “operacijoje” buvo skirtas ne paskutinis vaidmuo, o gal ir pagrindinis.
Apie 5 val. nuvažiavome prie TVR komiteto. Ten vaizdai buvo panašūs. Tik policininkai bandė raminti žmones, atkirtę dideliu tarpu nuo kareivių.
LVNA
Fondo Nr.9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 8
Lapų Nr. 31–34