Kritusiųjų žodis
Nugairintais skruostais stovėjom,
Bendravom dainavom ir dvasia,
Kai jie – žmogiškumo griovėjai
Atslinko mirčių urvuose.
Pabūklais nustelbę mūs dainą,
Prasmeigę krūtinę kulka,
Jie kėlė imperijos kainą
Nauja vandalizmo auka.
Mes žinom, už ką atsistojo,
Prieš žlegančius tankus nakčia,
Ką savo gyvybėm užklojom,
Dėl ko nesitraukėm iš čia.
Neverkit prie mūs kauburėlių
Dėl laisvės nemiršta žmogus.
Mes esame budinčios vėlės,
Namai mūs – Gimtinės dangus.
Neteiskite tų, kurie šaudė –
Tai robotai, mirtį nešą.
Jų sielos te prakeiksmuos maudos
Po stingstančio kraujo kruša.
Kas kruviną maištą sukėlė,
Pasmerks tuos pačių jų vaikai.
Jie krūpčios nuo savo šešėlių,
Juos persekios mūs palaikai.
1991 m. sausio 13 d.
LVNA
Fondo Nr.9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 8
Lapų Nr. 19–20