Sausio 11-oji. Viršuliškės. Krašto apsaugos departamento užgrobimo diena.
Dirbu namuose. Radijas ir televizorius įjungti. Visa savo esybe jaučiu Vilniaus bei visos Lietuvos įtemptai pulsuojantį gyvenimą. Kartkartėmis radijas informuoja apie kariškių veiksmus Vilniaus gatvėse. Kviečiami vilniečiai skubėti apsaugoti pastatus, kuriems gresia užgrobimas. Televizoriaus ekrane pasirodo Krašto apsaugos departamento direktorius, praneša, jog Viršuliškėse užgrobti Krašto apsaugos departamento rūmai, ir kviečia, kad gyventojai skubėtų prie telefonų stoties – pasipriešinti , apsaugoti nuo užgrobimo. Staigiai išjungiu televizorių ir skubu link telefonų stoties. Iš visų pusių skuba žmonės, vieni link telefonų stoties, kiti gi, abejingi, į parduotuvę “Viršuliškės”. Tankų triukšmingas gaudesys užgožia žmonių balsus. Matau, telefonų stotis neužimta, pasidarė ramiau, tačiau gatvelė, vedanti prie departamento rūmų prieigų, iš abiejų pusių apsupta tankų. Priėjau arčiau prie rūmų fasado – šiurpus reginys. Visa pastato fasadinė stiklinė siena išdaužyta tarsi kokių robotų, einančių tiesiai į sieną, ir pramušta. Viduje viskas sudaužyta į šipulius. Atrodo, kad ne žmonės, o užkoduoti pykčiu ir nepaprastu žiaurumu robotai viską “smerčio” sūkurio jėga naikino savo kelyje. Šioje aplinkoje išsirikiavę ginkluoti kariškiai stovėjo sargyboje. Nė vieno veide nesimatė žmogiško gyvenimo atspindžio. Civiliai jaunuoliai, čia subėgę, bandė ginčytis, nustumti karius, šaukti ant jų. Mes, vyresnio amžiaus moterys, pabuvom prie jų, įrodinėjome, kad karių neliestų, nes jie jau padarė savo juodą darbą, antraip tik sau gali pakenkti ir išprovokuoti naują išpuolį prieš beginklius. Iš viršutinių departamento aukštų langų kariškiai, žmonėms pagąsdinti, metė sprogmenis. Pastato fasadinė aikštelė prisipildė žmonių. Vieni bandė užmegzti pokalbį su kariškiais, kiti juos koneveikė. Staiga artimiausias tankas pasisuko į stovėjusius aikštelėje ir pajudėjo link mūsų, laimė, kad spėjome išsisklaidyti. Prie didesnio susikaupimo žmonių būtų buvę aukų. Beviltiška buvo ten daugiau stovėti. Viena, ką darėme, kad tik mes, civiliai, neišprovokuotume tų nužmogėjusių kareivių. Grįžtant keliuku, vienam tankui, stovėjusiam atokiau nuo departamento rūmų, grupelė žmonių, jaunimo, vaikų ir suaugusių neleido judėti. Jie laikė trispalvę vėliavą ir mažas trispalves vėliavėles, dainavo lietuviškas liaudies dainas. Ta nedidelė grupelė tautiečių man asocijavosi su mūsų beginkle Lietuva, taikia prieš tą geležinį ginkluotą tanką, asocijavosi su Dovydu prieš geležiniais šarvais apsirengusį Galijotą.
Tą sausio 11 dieną čia stovėjo prieš tanką sausio 13-osios dalyviai: kuklūs, tvirti, nepastebimi. Tą dieną gal dienos šviesa sutrukdė jiems sutrinti juos. Tikri žudikai ir vagys atlieka savo juodus darbus juodos nakties glėbyje.
1991 m. sausio 25 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 8
Lapų Nr. 11–12