Po koncerto, vykusio sausio 12-osios vakarą, su tėte važiavome iš Žirmūnų restorano. Grįždami iš ten, prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, sustojom prie sankryžos, nes degė raudona šviesa. Ir čia išniro tanketės ir tankai, kurių suskaičiavau apie 8–9 ir viena sunkioji mašina, uždengta. Joje, tikriausiai, buvo kareiviai. Tada mes nuvažiavome prie AT rūmų ir pranešėme atskirai dviems milicininkams, kurie atsakė, kad viską žiną. Grįždami namo vėl pamatėme tuos pačius tankus – jie sunko bokšto link. Du tankai užtvėrė kelią ant tilto, toliau kolonoje link bokšto važiavo tanketės, tarp jų tankas, kuris leido baltus dūmus. Prieš tanką buvo tanketė, paskui vėl tankas. Jis norėjo pravažiuoti link bokšto, tačiau žmonės neleido, jų subėgo dar daugiau. Tankas pradėjo šaudyti. Mes buvome pašlaitėj. Vienas žmogus kalbėjo, kad reikia išsižioti ir tada nereikės užsikimšti ausų. Kažkas į tanką metė grumstą. Du vaikinai atsisėdo ant tanko, tačiau netrukus nulipo. Netrukus atėjo dar daugiau žmonių. Tada mes stebėjome nuo kalno. Bokšto link jau girdėjosi šūviai, žmonės šaukė “Greitoji”. O apačioje žmonės skandavo: “Lietuva, Lietuva bus laisva”, “Gėda, pozor”. Apie 2.15 val. mums pasakė, kad bokštą užėmė. Tada ramiai stovėjusi už pirmojo tanko tanketė pavažiavo į žmones, atgal, vėl į žmones ir atgal. Pirmasis tankas greitai sukiojo savo vamzdį, su kuriuo numušė ženklą, trenkė į stulpą. Nuo bokšto buvo paleistos gal 4 švytinčios kulkos ir raudona signalinė raketa. Jau ir anksčiau tankai buvo įjungę prožektorius ir sukiojo į žmones, o tankas, esantis prie bokšto, įjungė labai galingą melsvai šviečiantį prožektorių. Tiesa, po sprogimų kai kurie šalia esančių autobusų langai išbyrėjo. Žodžiu, viskas buvo maždaug taip. Bet vienas momentas: kai tanketė pirmą kartą pajudėjo į ją apstojusius žmones, žmonių atbėgo dar daugiau. Greitosios aktyviai dirbo. 3.50 val. mes grįžome namo.
1991 m. sausio 20 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 7
Lapų Nr. 61–62