Aš, Gumonis Vytautas, Leono, vežiojau maistą į “kafe-karavaną”, kuris maitino susirinkusius prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Tai buvo sausio 12 d. ir sausio 13-osios naktį. Maždaug 0.40 val., sausio 13 d., veždamas vandenį pamačiau važiuojant tankus sankryžoje prie ATĮ Nr. 1. Vienas iš tanko kareivių mostelėjo ranka, kad sustočiau, nes jie važiavo degant raudonai šviesai. Kolonoje jų buvo 8 vienetai: 3 sunkieji tankai, vienas lengvasis ir 4 bronetransporteriai ant guminių ratų. Aš juos aplenkiau prie Kuro aparatūros gamyklos ir, nuvažiavęs prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, pranešiau stovėjusiam milicininkui. Jis pasakė, kad žinom ir paklausė kur važiuoja, į kurią pusę. Aš atsakiau, kad nežinau. Iškrovęs savo maistą išvažiavau namo, nes parduotuvėje budėjusi Svietlavičienė leido važiuoti. Prie namų dukra vėl pamatė tankus (dukra važiavo su manim). Aš palikau mašiną netoli namų ir nuėjome kartu su ja prie bokšto papėdės. Trys šarvuočiai sustojo ant tilto, užtvėrė kelią, vienas tankas pasiliko neprivažiavęs tilto. Kiti, privažiavę žmonių užkardą, sustojo. Pradėjo šaudyti pirmas tankas. Iššovė du kartus, už jo sustojo bronetransporteris, o už jo dar vienas sunkusis tankas, kuris šovė 1 kartą. Sunkusis tankas, likęs už tilto pačiame gale, šovė 1 kartą. Tada pasigirdo šūviai jau prie pačio bokšto ir pradėjo šviesti stiprus prožektorius. Duktė nuėjo ten, aš paskui ją ir pamačiau, kad kulkos švilpia palei žmonių galvas. Tada pasitraukėm žemyn ir mačiau, kaip žmonių minia, apstojusi šarvuotį, šaukė nešdintis, jis pajudėjo truputį į priekį, minia žmonių taip pat, tada šarvuotis pajudėjo atgal, žmonės taip pat. Tada šarvuotis, kurio Nr. 221, staigiai šoko į priekį tiesiai ant žmonių. Žmonės pradėjo šaukti. Greitosios pagalbos mašinos pravažiuoti neleido, buvo užtvertas kelis. Mačiau, kaip žmonės bėgo su sužeistaisiais, kiek jų buvo negaliu pasakyti. Pirmasis tankas, kurio Nr. 201, sukiojo savo vamzdį palei žmonių akis, atsitrenkdamas vamzdžiu į autobuso langus, kuriuos išmušė, kitą kartą – į stovintį stulpą su kelio eismo ženklu, kurį numušė, dar vieną kartą atsitrenkė į stulpą su gatvės apšvietimo lempute, kuri užgeso. Vienas vyras, atsistojęs prieš tanką ir atsisegęs rūbus, šaukė: “Šauk”. Bet tankas nešovė. Žmogaus nepažįstu. Tai viskas prasidėjo maždaug 1.15–1.30 val. O 3.50 val. ant tilto atvažiavo autobusas ЛАЗ 652 (geltonos spalvos, Nr 62–63 ЛЛС), kuris atvežė kolaborantus, kurie išsirikiavę žengė prie bokšto. Priekyje šio būrio ėjo moteris ir kažką šaukė, mojavo rankomis. Kas vyko kitoje bokšto pusėje aš nemačiau.
1991 m. sausio 20 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 7
Lapų Nr. 58–60