Po vidurnakčio aš ir dar trys mano draugai susiruošėm važiuoti prie Radijo ir televizijos komiteto budėti, nes mūsų grupiokams (studentams) buvo paskirta ta vieta, bet prieš tai sumanėm nuvažiuoti prie TV bokšto (buvome su mašina). Atvykę prie TV bokšto pamatėm, kad ten viskas ramu (žmonės budėdami dainavo liaudies dainas). Besiruošiant vykti į mums paskirtą vietą, staiga išgirdom, kad atbėgę nuo gatvės žmonės šaukė, jog atvažiuoja tankai. Žaibišku greičiu visi ten esantys apjuosė bokštą, susikibdami rankomis. Taip stovėjom keletą minučių. Su didele nuostaba pastebėjau, kaip raudonai nušvito padangė. Norėdamas pasiaiškinti su draugais, ką tai galėtų reikšti, staiga išgirdau didelį sprogimą (šūvį iš tanko). Nors tankas stovėjo labai toli nuo bokšto (apačioje prie posūkio), tačiau jaučiau kaip iššauto sviedinio banga man perėjo per kojas. Nežinau, ar tai buvo sutrikimo momentas ar tokia stipri bangos galia, kad aš suklupau. Neužilgo išgirdome dešinėje pusėje (aš stovėjau per patį užvažiavimo į prie TV bokšto vidurį) garsus: lyg būtų tvorų laužymas ir klaikus griausmas. Tai buvo prasiveržusios tanketės su tanku. Kažkas suriko, kad paleistos dujos. Užsivyniojau šaliką ant burnos ir akių, su visais šaukiau “Lietuva”, “Laisvė”, “fašistai”. Taip skanduodamas net nepastebėjau, kaip aplink apvažiavęs tankas sustojo visai netoli manęs. Klaikus šūvis, parklupdęs ne vieną ten stovėjusį beginklį žmogų. Iškart po šūvio pradėjo byrėti TV bokšto stiklai. Žmonės pradėjo trauktis nuo tos vietos, kur pradėjo byrėti stiklai, o priešais šturmu į juos bėgo desantininkai. Spėjau pamatyti, kaip kairiau, pirmose eilėse stovėjusiam beginkliui (man atrodo, kad tai buvo moteris) buvo užsimota automato buože. Vis dar stovi vaizdas, kaip prasiveržę pro pirmas žmonių eiles desantininkai su bananais kapojo žmonėms per galvas, o suklupusiems – per nugarą. Kilo sąmyšis. Žmonės pradėjo trauktis. Dar bandžiau rėkti: “Žmonės, nesitraukit”, bet suspaudusi mane minia patraukė nuo tos baisios vietos. Šalia tik spėk padėti atsikelti parklupusiems žmonėms. Virš galvų prašvilpė kulkų serija. Desantininkai, prisiartinę prie išdaužtų langų, buožėmis ir bananais praplatino angą dar išdauždami kelis langus ir kaip išalkusių žvėrių banda suvirto į TV bokšto vidų. Graudulys suspaudė širdį, ne pas vieną mačiau akyse ašaras. Sustingusios kojos neleido judėti, atsitraukus nuo apsupties rato. Staiga iššokę desantininkai nukreiptais automatų vamzdžiais į mus suriko “Vsem nazad!” ir paleido virš galvų seriją šūvių. Žmonės nenoriai traukėsi prie tvoros. Staiga per garsiakalbį pasigirdo balsas, kad “dabartinė valdžia nebeteko valdžios”. Pirma mintis, kad užimta ir Aukščiausioji Taryba. Traukėmės prie savo mašinos vis pritupdami prie žemės nuo tanko pabūklo iššautų smūgių ir paleistų desantininkų automatų serijų. Prie gatvės žmonės buvo užtvėrę kelią ten stovinčioms tanketėms ir tankui, kuris laiks nuo laiko paleisdavo į žmones kažkokius dūmus. Nuo tanko šūvių bangos buvo išmušti šalia stovinčių autobusų ir lengvųjų mašinų stiklai. Netgi kai kurių lengvųjų automobilių bagažinės buvo atsidariusios.
Po kiek laiko į tankų ir tankečių nepraleidžiančią minią pajudėjo tanketė. Žmonės, skanduodami “fašistai”, kiek galėdami ilgiau stengėsi išstovėti prieš judančią į priekį ant žmonių tanketę. Bet, ačiū Dievui ir žmonių tvirtumui, tanketė pasitraukė.
Į greitąsias nešė žuvusiuosius, o nukentėjusieji, kurie galėjo, patys ėjo prie greitosios pagalbos mašinų.
Tankas bandė žmonių psichiką sukiodamas vamzdį tai į vieną, tai į kitą pusę. O einančius pro tanką tiesiog bandė pabūklu numušinėti.
Kiek pabuvę nuvažiavom prie Aukščiausiosios Tarybos. Tegyvuoja Laisva Lietuva!
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 7
Lapų Nr. 33–35