Išgirdom per radiją, kad važiuoja tankai. Nubėgome prie Televizijos bokšto. Pasigirdo tankų šūviai ir pasirodė prožektoriaus šviesa. Prie bokšto subėgo žmonės ir susikibo rankomis aplink jį. Pasigirdo žmonių klyksmas ir šauksmai, kad tankas suvažinėjo žmogų. Nuo patrankų šūvių klykė žmonės, ypač išgąstingai klykė vaikai, moterys. Visi šaukėme “Lietuva”, “Lietuva”. Pasirodė desantininkai su automatais ir lazdomis. Pasigirdo stiklų dūžiai, pasirodė dūmai. Pagalvojome, kad paleido dujas, bet apsirikome. Desantininkai pradėjo daužyti žmones, veržtis prie bokšto. Šaudė į žmones, pasigirdo klyksmas. Pasirodė pirmosios aukos, nešė sužeistuosius. Žmonės pradėjo šaukti “fašistai”, “budeliai”.
Desantininkų veidai buvo siaubingi, akys pabalusios. Įsiutę desantininkai pradėjo žmones vaikyti tankais.
Kas nespėjo pabėgti, tą pervažiavo. Kada nuo bokšto pasitraukėme, prie įėjimo kažkokie vaikinai prijunginėjo garsiakalbį ir sakė, kad reikia eiti prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Išėję į gatvę pamatėme labai siaubingą vaizdą. Antroje pusėje trasos pasilikę žmonės stovėjo. Pravažiavo tankai ir kiti žmonės dingo. Kiti bandė perlipti ir bėgti. Girdėjosi šaukimas, klyksmas. Per garsiakalbį desantininkai reikalavo, kad žmonės išsiskirstytų. Per garsiakalbį kalbėjo, kad pasiduotų. Iš to supratau, kad bokštas dar nėra paimtas. Jeigu reikia, paliudysiu.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 7
Lapų Nr. 24–25