Prisiminimas apie 1991 m. sausio 13 naktį
Š.m. 01.12 d., išbudėjus 1,5 paros prie Televizijos bokšto, apie 24 val. grįžau namo pailsėti. 01.15 val. paskambino sūnus (budėjo prie bokšto) ir pasakė, kad artėja tankai. Po 10–15 min. buvau Sudervės gatvėje. Iš Kosmonautų (dar) prospekto sudarėme gyvą užtvarą. Kažkas liepė vyrams stovėti pirmose eilėse, bet kelios moterys liko.
Trys tankai (ant tilto jų buvo daugiau) grėsmingai atsukę vamzdžius į mus dūmijo ir šaudė virš galvų. Nuo trenksmo apkurtome, byrėjo mašinų ir aplinkinių namų stiklai. Riaumojo tankų motorai. Aš nežinojau, ar dūmai nekenksmingi. Dengiau burną pirštinėm. Vienu momentu man pasirodė, kad aš dūmų debesyje viena, o tankai dūmijo, riaumojo ir šaudė. Mintis – nesitrauksiu. Dūmams prasisklaidžius skandavome: “Lie-tu-va, “Lais-vė”, “fa-šis-tai”, “gė-da”. Bet jiems negėda. Kiek sugebėjo vamzdžiu sukiojo virš galvų, traiškė lengvąsias mašinas.
Neilgai trukus, išgirdau stiprius trenksmus kitoje bokšto pusėje. Supratau, kad bokštas apsuptas. Po to pradėjo kalenti šautuvai. Manėme, kad šaudo be kulkų arba kad susišaudo su bokšto gynėjais. Netrukus atbėgo moteris, verkdama pasakė, kad daug sužeistų, yra nušautų. Pirmąjį sužeistąjį nuvežė privatus automobilis, po to pradėjo važiuoti greitosios. Gydytojų klausinėjau sūnaus pavardės, bet tarp sužeistųjų jo nebuvo. Bokštą jau buvo apsupę kareiviai ir milicija. Neprileido (sūnų sutikau 8 val. ryte prie AT). Ten mačiau, kaip kareiviai šaudė į minią, kaip tarp kareivių ir minios (daugiausia jaunimo) nepasidalino žmogaus (gyvo ar mirusio), nes buvo tamsu. Tikriausia tai buvo vienas iš tų dingusiųjų be žinios. Pagal pirmus nukentėjusiųjų duomenis, pagalvojau, kad ne visi kareiviai šaudė kulkomis. Tuo metu, kai buvo žmonės žudomi, iš tanko sklido niekšo balsas, pranešdamas lietuvių ir rusų kalbomis, kad eitume namo, nes laukia artimieji (mielaširdis), kad vyksta brolžudiškas karas (gal žudynės), kad Landsbergio vyriausybė “apsišaukėlė”, o jie yra darbininkų valdžia. Klaiku buvo girdėti šio išgamos balsą. Gerai supratau, kas laukia mūsų tautos, jeigu valdžią užimtų šie išgamos. Todėl visa mano šeima (2 sūnūs) ir giminės meldžiamės už mūsų parlamentarus ir stengsimės kuo galėdami pagelbėti. Tepadeda jiems Dievas.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 6
Lapų Nr. 5–6