1991 metų sausio 13-ajai atminti
(Fragmentai)
Agonijoje spardos dvesiančioji komunizmo šmėkla, –
Baisus žmonijos priešas, jausdama,
Kad galas neišvengiamas artėja mikliai,
Ji vėl mūs kraują geria net pasprinkdama!
Tragedijos Tbilisio, Ferganos, Baku ir Alma-Atos,
Ir Karabacho atsirito ir į čia,
O Nobelio garsusis laureatas, matos,
Kaip tą viršūnę „perestroikos“ pasiekė nakčia!
Virš Vilniaus sušaudyta saulė pakilo
Į mėlyną rytmečio skliautą.
Raudona nuo žuvusių kraujo, ji tyliai
Tragediją baisią aprauda…
Bet niekad lietuviai neklūpos ant kelių,
Ir būkit prakeikti, žudikai!
O Dieve, kaip širdy krūtinėje gelia,
Nors ryžtas joje pasiliko.
Baisi neapykanta degina sielą
Prieš mirtiną priešą nuo amžių.
Gyvenk ir klestėk, mano Lietuva miela,
Ne vieną grobiką sutramdžius!
Burokevičius, Giedraitis, Kuolelis, Švedas,
Gureckas, Jermalavičius, Naudžiūnas ir kiti
Keli išgamos, kolaborantai atsiradę,
Per amžius lietuvių tautos bus pasmerkti.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 53