Aš mačiau du fašizmus iš arti
Prie Televizijos bokšto (TB) atbėgau 1991 m. sausio mėn. 13 d., išgirdęs pirmuosius šūvius. Aš, buvęs kruvinosios armijos tanko vadas, todėl šarvuočių keliamas triukšmas manęs neišgąsdino. Pirmieji atvykę šarvuočiai, artėdami prie administracinio TB korpuso, šaudė, skleidė balsvos spalvos debesis ir šviesomis signalizavo pagrindinei kolonai. Atskubėjęs prie administracinio korpuso, pamačiau atvažiuojantį tanką, kuris vilko ant priekinės dalies tris užsikabinusius žmones. Aš supratau ir sušukau, kad traiškys žmones. Iš keturių ekipažo narių nebuvo nė vieno galvojančio, psichiškai sveiko, kol vilko šiuos žmones, jis turėjo laiko pamąstyti...
Prasidėjo tragedija.
Manydami, kad gali sulaikyti tanką, subėgo ant važiuojančiosios dalies apie 15–20 žmonių. Tankas riaumodamas artėjo prie užsibrėžto tikslo. Per žmones važiavo kaip per meldus, susidarė spūstis ir šiuo momentu Burokevičius, Kuolelis, Naudžiūnas ir kt. išgėrė pirmąsias kraujo taures. Už kelių metrų, kur buvo sutraiškyti žmonės, stovėjo smėlio barstymo mašina, ją irgi sutraiškė. Žmonių spiegimas ir siaubingi vaizdai, matyti iš labai arti, neduos ramybės visą gyvenimą.
Iš šios vietos nuskubėjau prie įvažiavimo į TB teritoriją, kai pradėjo važiuoti pagrindinė smogikų kolona. Šarvuočių buvo gal apie 15-a, tiksliai pasakyti negaliu, neskaičiavau. Ant kiekvieno šarvuočio styrojo po 4–5 budelius. Labai absurdiškai atrodė kolona šarvuočių, visą laiką nukreipusi patrankas į TB. Kruvinieji generolai, tikrai žinote, kad bokšte jokių prieštankinių pabūklų nėra. Tai į ką buvote nusitaikę. Nejaugi jūs galvojate, kad galite sušaudyti radijo ir televizijos bangas arba žmonių mintis?
Kaip šiuo atveju neprisiminti rudojo fašizmo. 1944 m. liepa Suvalkijoje.
Artėjant frontui mūsų šeima pasitraukė iš namų palikdama beveik visą turtą. Mes ateidavome pažiūrėti, ar kas “nešeimininkauja”. Vieną dieną mūsų ūkį užėmė vokiečių armija ir gyveno apie savaitę. Kovinė technika buvo paslėpta sode po medžiais. Kad įvažiuotų į sodą, jie tvarkingai išpjovė dalį tvoros, mašinas apmaskavo beržų, klevų šakomis, nelietė nė vieno vaismedžio. Buvo pasilikę namuose gyvulių dalis, paukščiai. Nepalietė net paukščių, buvo ir du bekonai, tikrai tinkami maistui, du veršiai. Kareiviai dar pašerdavo maisto atliekomis. Visa tai darė atsitraukiantys fašistai. Kaip negerbti tokių fašistų?!
Labai norisi paklausti lietuvių tautos nusikaltėlių – tautos gėdos atstovų. Jeigu jūs ruošiatės čia gyventi ir vadovauti, tai kodėl viską naikinate, laužote, trypiate? Kariauti galima kultūringai, tai įrodė istorija, o jūs, kruvinieji generolai ir tautos gėdos atstovai, nesiruošiate čia gyventi, labai aišku ir labai gerai.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 4
Lapų Nr. 60–61