Vilniaus žiema

Budapešto ruduo / Prahos pavasaris / Vilniaus žiema

Kraujai kaip vanduo / Moterų ašaros / Vilčių tuštuma

Gėlės ant tankų / Tai komunizmo / Faktinis simbolis

Šautuvai, patrankos / Veda į tikslą / Nebeišklimpstamą

Tvarka Lietuvoj / Nagaikom, vagonais / Buvo palaikoma

Žemėj savoj / Svečiais ir raganom / Buvome laikomi

Buvo viltis / Jungą numesti / Jau sužibėjus

Ir ateitis / Skurdą užkast / Laisvę žadėjo

Bet pabandyk / Vieną galvą atkirst / Slibinui imperijos

Iškart matyt / Kuo ji gali pavirst / Maro bakterijom

Budapeštas išslys / Praha atsikratys / Nuo raudonojo maro

Tik dar Vilniuj ilgai / Tie lakstys vanagai / Gąsdins nuotaikom karo

Bet ateis ta diena / Kai bus laisvė tikra / Ir vieninga Tėvynė

Ir visa kariauna / Bolševikai “Ura” / Išdundės.

1991 sausio 13 d., 6.30 val.

Tu kaltas, sūnau

Tu kaltas esi, kad lietuviu gimei,
Kad savąją myli Tėvynę.
Šviesi tavo saulė ir šviesūs namai,
Kad tu kaip mokėjai ją gynei.

Tu kaltas, kad šaudei, paketus svaidei
Į vargšą beginklį kareivį,
Stovėdams prieš tanką taip jį kankinai
Riedėjo jam ašaros gailiai.

Tu kaltas, sūnau, po pabūklo salve,
Kad nesuklupai tu, stovėjai,
Kai buožėmis daužė ir traiškė tave,
Kad gyvas likai, iškentėjai.

Tu kaltas, sūnau, kad tavieji namai
Raudono žandaro pašonėj,
Tu kaltas, kad tavo “vyresni broliai”
Galvijai atbukę, ne žmonės.

Tu kaltas, sūnau, eibių tiek pridarei,
Kad reik valandos komendanto.
Tave, kai sugaus, nesugrįši jau greit
Ilgai nematysi šio kranto…

1991 sausio 13 d., 11.30 val.

 

LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 4
Lapų Nr. 1–3