Vilniaus žiema
Budapešto ruduo / Prahos pavasaris / Vilniaus žiema
Kraujai kaip vanduo / Moterų ašaros / Vilčių tuštuma
Gėlės ant tankų / Tai komunizmo / Faktinis simbolis
Šautuvai, patrankos / Veda į tikslą / Nebeišklimpstamą
Tvarka Lietuvoj / Nagaikom, vagonais / Buvo palaikoma
Žemėj savoj / Svečiais ir raganom / Buvome laikomi
Buvo viltis / Jungą numesti / Jau sužibėjus
Ir ateitis / Skurdą užkast / Laisvę žadėjo
Bet pabandyk / Vieną galvą atkirst / Slibinui imperijos
Iškart matyt / Kuo ji gali pavirst / Maro bakterijom
Budapeštas išslys / Praha atsikratys / Nuo raudonojo maro
Tik dar Vilniuj ilgai / Tie lakstys vanagai / Gąsdins nuotaikom karo
Bet ateis ta diena / Kai bus laisvė tikra / Ir vieninga Tėvynė
Ir visa kariauna / Bolševikai “Ura” / Išdundės.
1991 sausio 13 d., 6.30 val.
Tu kaltas, sūnau
Tu kaltas esi, kad lietuviu gimei,
Kad savąją myli Tėvynę.
Šviesi tavo saulė ir šviesūs namai,
Kad tu kaip mokėjai ją gynei.
Tu kaltas, kad šaudei, paketus svaidei
Į vargšą beginklį kareivį,
Stovėdams prieš tanką taip jį kankinai
Riedėjo jam ašaros gailiai.
Tu kaltas, sūnau, po pabūklo salve,
Kad nesuklupai tu, stovėjai,
Kai buožėmis daužė ir traiškė tave,
Kad gyvas likai, iškentėjai.
Tu kaltas, sūnau, kad tavieji namai
Raudono žandaro pašonėj,
Tu kaltas, kad tavo “vyresni broliai”
Galvijai atbukę, ne žmonės.
Tu kaltas, sūnau, eibių tiek pridarei,
Kad reik valandos komendanto.
Tave, kai sugaus, nesugrįši jau greit
Ilgai nematysi šio kranto…
1991 sausio 13 d., 11.30 val.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 4
Lapų Nr. 1–3