Aš, Ramūnas Brazys, tą baisią naktį prie Aukščiausiosios Tarybos atvykau su žmona ir draugu apie 00.40 val. Nuotaika buvo nebloga. Apie 1.00 val. nuo Ukmergės g-vės pusės pasigirdo baisus ūžimas ir pasirodė kolona karinės technikos. Žmonės pradėjo bėgti prie tunelio. Tą minutę niekas nežinojo, ką daryti. Tačiau kolona pravažiavo link Savanorių prospekto. Apie 1.20 val. nutarėme sėsti į mašiną ir važiuoti prie bokšto, nes per radiją paskelbė, kad kolona juda link bokšto. Važiuojant ties Parodų rūmais susidarė didžiulė automobilių virtinė, nes priekyje tankai trukdė pravažiuoti. Tada aš greitai pasukau į priešpriešinę eismo juostą ir paskui kitas taip padariusias mašinas skubėjome link bokšto. Karinės technikos koloną aplenkėme ties viaduku ant kalno (Lazdynuose). Vėl įvažiavome į dešinės pusės eismo juostą ir tuomet karinė kolona sustojo. Aš taip pat sustojau, nes maniau, kad jie suks atgal. Bet po kelių minučių tankai pajudėjo. Tuo metu pro šalį lėkė lengvosios mašinos, bėgo žmonės. Tuo momentu pasigirdo keli sprogimai (apie 1.30 val.). Aš pastačiau mašiną ties “Merkurijaus” parduotuve. Išlipęs iš mašinos pamačiau dar vieną karinę koloną atvažiuojant nuo Spaudos rūmų. Su draugu sutarėme, kad jis skaičiuos karinę techniką, važiuojančią nuo Spaudos rūmų, o aš skaičiuosiu karinę techniką, važiuojančią pro šalį. Draugas suskaičiavo iš viso 15 mašinų, įskaitant ir tanką, ir šarvuočius, ir karininkų mašiną, kuri važiavo pirma. Aš suskaičiavau 19. Pirma važiavo karininkų mašina (“viliukas”), po jo sunkusis tankas, o po jo įvairūs ratiniai ir vikšriniai šarvuočiai.
Aš su žmona ir draugu, pravažiavus technikai, nubėgome per kiemus arčiau bokšto. Iš visur plūdo žmonės. Atbėgus prie administracinio pastato žmonės buvo sunerimę. Staiga kairėje pusėje pasigirdo ūžimas ir prožektorių šviesa. Skersai kelio stovėjo savivartis su smėliu. Tankas pradėjo ropštis per jį, iš sunkvežimio nieko neliko, nieko neliko ir iš “Moskvičiaus”, čia pat stovėjusio. Pravažiavęs tokias barikadas tankas pasuko link bokšto ir sustojo. Žmonės supo tanką. Staiga tanko vamzdis pradėjo judėti į visas puses: viršų, apačią, kairę, dešinę. Kai vamzdis atsidūrė prieš mus su žmona, mes atsitūpėme – ir vamzdis paskui mus. Buvo baisu. Žmona pradėjo verkti. Žmonės skandavo “Lie-tu-va”, “Lais-vė” ir t.t. Tankistas tiesiog tyčiojosi iš žmonių nukreipdamas į juos akinančią prožektorių šviesą. Pamažu kiti tankai jau kilo link paties bokšto. Aš žmonai daviau mašinos raktus ir liepiau eiti į mašiną, o pats su draugu peršokome tvorą ir nubėgome prie bokšto. Čia jau buvo daugybė žmonių. Tuo metu tankai slinko nuo miškelio pusės ir sulaužę tvorą artinosi arčiau žmonių. Žmonės skandavo: “Lie-tu-va”, “Lais-vė”. Tankams sustojus, pasigirdo sprogimų serija, nuo kurios pradėjo byrėti langai. Mes visi buvome susikibę per alkūnes ir taip sudarėme kokias 4–5 eiles.
Nuo sprogimų darės klaiku. Draugas pasakė, kad jie šaudė dūminėmis šaškėmis, nes aplinkui atsirado daug dūmų. Kai pradėjo dužti stiklai, minia pradėjo trauktis nuo bokšto. Aš atsisukęs pamačiau, kad už mūsų jau darbuojasi desantininkai. Viskas įvyko taip greitai, kad visi aplinkui klausė, kaip jie taip lengvai įveikė žmonių užtvarą. Iš kairės pradėjo šaukti, kad pakviestų greitąją, nes yra sužeistų. Dešinėje pamačiau gulintį negyvą vyrą. Pro mane pranešė sužeistą į pilvą mergaitę. Kas nešė sužeistuosius, kas lavonus, nes tankai pajudėjo, kareiviai šaudė, automatų ugnis aiškiai matėsi naktyje.
Aš bėgau žemyn kviesti greitųjų, nes buvo daug sužeistųjų. Į vieną greitąją jų sudėjo kokius penkis. Jie šaukė iš skausmo. Kitus sužeistuosius sodino į nuosavas mašinas ir vežė. Vienur kitur pamačiau gulinčius apklotus lavonus. Aš netikėjau savo akimis, aš netikėjau, kad kareiviai šaudys į žmones.
Kelyje, kuris vedė ant tilto, stovėjo kitas tankas, o jį buvo apsupę žmonės. Jie šaukė: “Fa-šis-tai”, “Okupantai”. Šio tanko vairuotojas buvo turbūt žmoniškesnis ir nevažiavo ant žmonių, bet su vamzdžiu daužė čia stovinčių autobusų langus, o juk ten sėdėjo žmonės. Šio tanko žmonės taip ir nepraleido.
Sukrėstas to, kas įvyko, apie 3 val. išvažiavau į namus.
1991 m. sausio 19 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 3
Lapų Nr. 44–45