1991 metų sausio 13-osios naktį Konarskio gatvėje prie Radijo ir televizijos komiteto dideliu triukšmu, šaudydami ir sprogdindami paketus, atvažiavo tankai ir šarvuočiai.
Sustojus šarvuočiams, virš mašinų pasirodė po vieną vadą. Vadai karininkai atidžiai apžiūrėjo beginklius, taikius žmones, kurie buvo susirinkę prie Radijo ir televizijos komiteto. Kiti kariškiai sėdėjo šarvuočiuose, kol nuvažiavo visos mašinos. Šarvuočiams sustojus buvo duota komanda visiems kariškiams išlipti.
Keleto sekundžių greitumu visi buvo išsirikiavę prieš žmones. Pasipylė šūviai iš automatų. Šaudė visi kariškiai, mėtė sprogstamuosius paketus, tai buvo kažkas siaubingo. Visi jie buvo gerai ginkluoti automatais, lazdomis, peiliais. Po masinio apšaudymo viduryje stovinčio šarvuočio vadas išraiškingu rankos gestu davė komandą “VZIAT – PAIMTI!”
Kariškiai puolė žmones. Mušė buožėmis ir lazdomis, parkritusius spardė kojomis, ėjo per žmones spardydami kojomis.
Aš stovėjau pirmoje eilėje prieš juos. Kariai puolė staigiai, mušė automatų buožėmis, lazdomis, spardė kojomis. Antro smūgio buvau parblokštas ant žemės. Kiekvienam gulinčiam spyrė, kur tik pakliuvo.
Nukritau ant degančio laužo. Žmonės padėjo atsikelti ir nuvedė prie greitosios pagalbos mašinos. Ten buvo daug žmonių: kruvinų, sudaužytų, stipriai sužeistų. Savijauta buvo labai bloga, sukosi galva, skaudėjo stuburą, šonus. Medikai nustatė smegenų sutrenkimą, šonkaulių lūžius, kitus sumušimus.
Tai sovietinės armijos nusikaltimas žmonijai. Nusikaltėlius Reikalauju Bausti!
1991 m. sausio 15 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 3
Lapų Nr. 31–32