Kruvinasis sekmadienis

Mes gyvename Televizijos bokšto papėdėje – Architektų g. Mums tik į kalną, per miškelį ir… bokštas. Kaip ir dauguma aplinkinių gyventojų, mes vis eidavom ir eidavom budėti prie Televizijos bokšto, kur dainavom, jaunimas šoko, vaišinomės karšta kava, arbata ar sumuštiniu. Atvykdavo žmonių iš visos Lietuvos.

Tą šeštadienio visą dieną prabuvę prie bokšto su kaimyne Irena Kulikauskiene grįžom vakare namo. Susitarėm vėl ateiti 3 val. nakties, kad pabūtume ten iki ryto. Tačiau įvykiai pagreitino mūsų planus.

1 val. 30 min. per radiją išgirdom apie prie bokšto važiuojančius tankus.

1 val. 40 min. jau bėgom per miškelį, prie bokšto. Uždusau. Ant skardžio buvo daug žmonių, kurie šaukė “Gėda! Gėda!” apačioje važiuojantiems tankams. Trumpai pastovėję ant skardžio, atbėgom prie bokšto. Čia buvo labai daug žmonių, ypač jų daug juodavo ties durimis. Aš su kaimyne atėjom į kairę nuo durų, veidu į “Lazdynų” parduotuvę, veidu į savo namus. Jau susikibę vyrai pirmoje eilėje mus abi moteris praleido į antrą eilę. Tokių eilių iki bokšto langų buvo gal dešimt. Greitai iš kairės pusės, nuo darželio, pasirodė tankai. Tankai apsupo mus. Dabar mes atsidūrėm tarp bokšto ir tankų. Tankai buvo per kokius penkis metrus nuo mūsų. Visi skandavom “Lietuva!”. Sugriaudėjo toks šūvis, atrodė, kad į gabalus ištiško visas kūnas (tada apie ausų būgnelius aš dar nepagalvojau). Vėl ir vėl šaudė. Nuo baisaus trenksmo žmonės palinkdavo. Pradėjome garsiai melstis “Tėve mūsų”.

Viską nušviesdavo galingais tankų prožektoriais, į žmones atsukdavo tankų vamzdžius. Vėl šaudė. Pradėjo byrėti stiklai žmonėms ant galvų. Žmonių banga nuo stiklų pasistūmė nuo bokšto. Dabar mes atsidūrėm tarp tankų. Aš parkritau ant nugaros, vyrai mane pakėlė ir nustūmė už tankų. Pro ausis zvimbė šviečiančios kulkos. Vyrai, kadaise tarnavę armijoj ir žinoję, kokios tai kulkos, įsakė mums gultis, kitaip būsim nušautos. Taip su kaimyne pusiau šliauždamos, pusiau bėgdamos pasiekėm vielinę tvorą ir išlindom pro ją. Prie bokšto nebegrįžom. Neleido mirtį nešančios kulkos.

Prie bokšto netilo šūviai, tankų gausmas, riksmas. Apie 3 val. pasiekėm namus. 5 val. šūviai suretėjo. Skaudėjo ir ūžė ausyse, peršėjo gerklė, kosėjom, drebėjo rankos.

Sausio 14 d. (pirmadienį) kreipiausi į II ligoninės LOR skyrių, man rado trūkusius abu ausų būgnelius ir pakenktus abu klausos nervus.

1991 m. sausio 20 d.

 

LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 3
Lapų Nr. 28–30