SOPULINGAS GROŽIS
O Tėvynės groži sopulingas,
Kas tave sukūrė ir iš ko,
Jei prie veido melas tau taip tinka,
Lyg mėnulio auksas tamsžalių miškų
Šukuosenon?
Ar tave mes išdavėm ir skriaudėm,
Ar pati tu mus siuntei į mirtį?
Pro laukinių maršų pražūtingą gaudesį,
Ar tai tu raudojai, kai prisėjo skirtis?
O Tėvyne, kaipgi tu ištvėrei
Tuos laikus, kai kraujas upėm sruvo,
O labiausiai tuos, kai netikriems blizgučiams
žėrint,
Mes užmiršome esą lietuviai?
Gal jau keliamės, gal jau atėjo metas
Sugrąžint krūtinėn širdį, žmogišką ir gyvą?
Šventyklas senąsias, rodos, jau atstatėme,
Tiktai ar užteks jėgų neleisti vėl save
sugyvulint?
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 54
Lapų Nr. 12