AMŽINA ŠLOVĖ DIDVYRIAMS
Pirčiupius užkūrė fašistinės rankos.
Tačiau Jus sutraiškė sovietiniai tankai.
Pareiga viena – nebuvo, ko rinktis,
Be to, Jums nebuvo ir kur pasislinkti,
Nes čia – Jūsų žemė, čia – Jūsų Gimtinė.
Todėl Jūs prieš tankus atstatėt krūtinę.
Bet kas jus, desante, į Lietuvą kvietė?
Gal žuvusių rankos jūsų namus lietė?
Nuo ko jūs atėjot čia mus tankais ginti?
Mes norim laisvi skalsią duoną auginti,
Mokyt vaikus, kaip mylėti Tėvynę,
Kurią nuo amžiaus mūs protėviai gynė,
Kaip jūs galėjot pult beginklę minią?
Taip jūs tėvų ordinus su krauju sumynėt,
Kuriuos jie gavo nugalėję priešus.
Tad kas jums išsuko jūsų rankų riešus,
Kad nukreipėt ginklus į moterį, vaiką?
Jums galvas susuko brolžudystės tvaikas.
Kuo jūs pasiteisinsit? Belieka nutilti,
Nes jūsų sąžinė negali prabilti,
Jūs ją praradot Baku ir Fergane,
Tbilisyje, Karabache bei Afganistane,
Argi gali jaudint jūsų širdis gėris,
Jeigu patys esat galvažudžiai žvėrys.
Todėl jūsų laukia nelinksmas likimas –
Už nekaltą kraują mūsų pasmerkimas.
O Jūs, drąsiai žuvę, Moterys ir Vyrai,
Tapote šiandieną Lietuvos Didvyriais.
Ginantis nebūna beprasmės mirties.
Ji – dėl mūsų laisvės, šviesios ateities.
Savo mirtimi Jūs pavyzdį mums davėt,
Net ir tam, kas šiandien sąžinę pardavęs:
Kaip nepriklausomybę reikia atkovoti
Ir dėl švento tikslo mirties nebijoti.
Stodami beginkliai į nelygią kovą,
Jūs tuo nusipelnėt Amžinąją Šlovę.
1991 m. sausio 15 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 2
Lapų Nr. 1