Liudijimas
1991 m.sausio 12 d. vakare buvau jau namuose. Apie 23 val. per radiją išgirdau pranešimą apie tai, kad grupė asmenų puola Ministrų Tarybos (MT) pastatą. Skubiai automobiliu nuvykau prie MT pastato. Puolimas jau buvo atremtas, subėgę daug žmonių; man esant, buvo pagauti du vyriškiai, bandę jėga prasiskverbti į MT pastatą – vienas iš jų privačiu automobiliu buvo nuvežtas prie Aukščiausiosios Tarybos pastato ir perduotas milicijai, antrasis buvo išvežtas milicijos mašina. Vaikščiodamas MT pastato rajone, Lukiškių aikštėje, po liepomis mačiau 4 žmonių grupelę iš “Jedinstvos” – vieną jų buvau įsidėmėjęs per š.m. sausio 11 d. prie AT rūmų vykusį “Jedinstvos” mitingą. Apie 0.20 val. mačiau, kaip iš LKP Vilniaus m. komiteto patalpos išbėgo 2 milicijos uniformomis apsirengę vyriškiai, įšoko į laukusį su užvestu motoru “gaziką” ir skubiai nuvažiavo link Žaliojo tilto.
Padėtis prie MT buvo nervinga, bet gan rami. Po 1 val. (tikslaus laiko nepažiūrėjau) pasklido gandas, kad vyksta kažkas negero prie Televizijos bokšto. Šokau automobilin ir per tiltą, einantį pro Pedagoginį institutą, nuvažiavau link bokšto, pakeliui paėmęs ten pat skubančių žmonių. Ties išvažiavimu iš Žvėryno pavijome šarvuočių koloną. Didžiąją jos dalį pavyko pralenkti, važiuojant dešiniau kolonos. Daug mašinų skubėjo link bokšto kairiąja juosta, t.y. prieš eismo kryptį. Ties įvažiavimu į Kosmonautų prospektą pasukti kairėn buvo neįmanoma – kelias buvo užtvertas šarvuočiais. Pasukęs link Spaudos rūmų, įvažiavau į Kosmonautų prospektą, kuriuo tuo metu Televizijos bokšto kryptimi žlegėjo kita didžiulė šarvuočių ir tankų kolona. Pradžioje pavyko kiek važiuoti išilgai šios kolonos kairiuoju šonu; po kurio laiko vienas šarvuočių tyčia užtvėrė kelią, tačiau spėjau išvažiuoti į žaliąją juostą ir pralenkiau visą koloną, važiuodamas žaliąja juosta, dar neprivažiavęs parduotuvės “Kometa”. Norėjau sukti į tiltą, einantį skersai Kosmonautų prospekto, tačiau įvažiavimas jau buvo užtvertas anksčiau atvažiavusių šarvuočių ir kareivių.
Palikęs mašiną kelkraštyje, nubėgau link bokšto ir visą likusią nakties dalį buvau Sudervės gatvės ir išvažiavimo iš jos link Kosmonautų prospekto sankryžoje ties Televizijos bokštu.
Šioje vietoje susirinko didelė žmonių minia. Neužilgo nuo Kosmonautų prospekto pusės lėtai atvažiavo tankas, per tiltą – keletas šarvuočių, tarp jų – dar vienas tankas. Sustojome skersai gatvę daugeliu eilių; privažiavęs prie pat žmonių tankas vis dėlto sustojo. Apie ketvertas šarvuočių pradėjo leisti dūmų debesis – tai buvo motorų išmetamos dujos, ašarinių dujų lyg ir nebuvo (atpažinčiau, esu chemikas). Nebuvo kuo kvėpuoti, tačiau niekas nesitraukė. Tankas pradėjo šaudyti tuščiais užtaisais; pirmas šūvis buvo gan netikėtas, dalis žmonių pasitraukė, užsiėmė ausis – matyt, sproginėjo ausų būgneliai. Po pirmo šūvio išbyrėjo lengvųjų mašinų ir autobusų, stovėjusių tarp tanko ir bokšto kalnelio šlaito, langai. Kritinės įtampos metu dūmų debesyje kažkas užtraukė “Ant kalno mūrai”, po to kitas dainas. Visi dainavome, skandavome “Lietuva”, “Okupantai” ir kt. šūkius. Tankas važiuoti per žmonių masę nesiryžo, nors daug kartų judėjo pirmyn ir atgal. Po kurio laiko įtūžęs tankistas ėmė mosikuoti patrankos vamzdžiu kaip vėzdu; į priekį ir atgal jis nusileisdavo iki žmogaus ūgio, į šonus – gal iki l m nuo žemės paviršiaus. Daugybę kartų tankas taikėsi patrankos vamzdžiu į žmonių veidus; tai nepadėjo, nesitraukėme. Manevruodamas tankas sutraiškė stovėjusio pakraštyje autobuso priekį, pataikė vamzdžiu į elektros stulpą – užgeso šviesa. 3 val., pažiūrėjau į laikrodį, čia padėtis vis buvo tokia pati; maždaug tada arčiau privažiavo ir bauginimo veiksmų ėmėsi priekinis šarvuotis, judėjęs link žmonių, analogiškai tankui daugybę kartų vedžiodamas savo kulkosvaidžio vamzdžiu, taikydamas į žmonių veidus ir krūtines. Kartas nuo karto buvo kartojamos dūmų atakos.
Jau kuris laikas buvo girdėti smarkus šaudymas nuo kito Sudervės g. galo, tratėjo automatų serijos, buvo daugybė trasuojančių kulkų, tačiau tikros padėties ten, viršuje, mes nežinojome. Jau po 3 val. atsirado būrys milicijos pareigūnų, kurie skubiai ėmėsi daryti tvarką – atstumti žmones toliau nuo tanko; nuo tol jau prasidėjo kažkoks pakrikimas. Apie 3.30 val. ar kiek vėliau atbėgusi moteris įspėjo, kad ant tilto formuojasi “Jedinstvos” kolona. Nubėgau žvalgybon ir sutikau ją jau ateinančią sparčiu žingsniu – apie 30–40 žmonių.
Parbėgęs atgal bandžiau organizuoti žmones, kad užtvertume kolonai kelią, tačiau nepavyko, žmonės jau buvo pasimetę ir neklausė, tad minėta kolona iš esmės nesutrukdyta nužygiavo gatve link įėjimo į bokštą. Vėliau ten buvo girdėti garsus žmonių šauksmas, bet kas vyksta, nemačiau.
Čia, apačioje, nieko naujo nevyko, tad užbėgau pasižiūrėti, kas vyksta viršuje. Bokštas jau buvo užimtas, apsuptas šarvuočių žiedu ir automatininkais. Iš šarvuočio pasigirdo: “Brangūs broliai ir seserys...” Negalėdamas to klausyti, nusileidau; žmonės jau skirstėsi, toliau ką nors daryti jau nebuvo prasmės. Maždaug tuo metu “mūsų” tankas atbulas pasitraukė, tačiau nuo tilto dideliu greičiu atvažiavo kitas tankas; buvo matyti, kad įsibėgėjusios mašinos net norint jau nepavyktų sustabdyti, tad žmonės atšoko jai iš kelio.
Grįžau namo.
1991 m. sausio 19 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 1
Lapų Nr. 7–10