Po 1991 metų sausio I3-osios kruvinų įvykių Vilniuje užėjau į leidyklą "Lituanus" pas savo gerą prietelių, direktorių leidybai Danielių Mickevičių. Besikalbant apie tragiškus įvykius iškilo idėja parengti apie tai baltąją knygą. Sutarėme, kad Danielius apie šią idėją informuos Spaudos departamento vadovą Juozą Nekrošių. Jeigu bus pritarta, imsimės darbo.
Sausio 15 dieną Danielius Mickevičius paskambina man į Žurnalistų sąjungą (čia buvome prisiglaudę po RTV užgrobimo) ir praneša, kad J.Nekrošius idėjai pritarė ir sausio 17 dieną kviečia pas save pasitarimui. Numatytą dieną susirinkome Spaudos departamente, kuris tuomet buvo įsikūręs Vrublevskio 6.
Aš pažadėjau rinkti kruvinų įvykių liudininkų pasakojimus, užsienio radijo stočių pranešimus ir komentarus.
Tą pačią dieną 17 val. važiuoju į Garso įrašų studiją Naugarduko gatvėje, iš kur buvo pradėtos transliuoti Lietuvos radijo laidos. Tiesiog į eterį komentuoju Vilniaus kruvinus įvykius, RTV užgrobimą ir prašau tų įvykių dalyvius atsiųsti mums savo atsiliepimus. Pradėjome gauti gausybę laiškų. Savo įspūdžius ir pastebėjimus užrašė tą naktį dirbę ir budėję RTV darbuotojai. Per keletą dienų sukaupėme daug užsienio radijo pranešimų ir sėdome viską perspausdinti, redaguoti. Sausio 18 dieną vėl susirenkame Spaudos departamente ir aptariame sukauptą medžiagą. Sausio 22 dieną galutinai atidaviau Spaudos departamente didžiulį glėbį sukauptos medžiagos, kuri visa pateko į knygą.
Mano komentarai per Lietuvos radiją, prisidėjimas prie knygos rengimo, be abejo, nepatiko RTV okuptantams. Per „kasperviziją“ buvo transliuotas perspėjimas visai grupei politikų, kad „didina politinę įtampą“. Tarp jų atsidūriau ir aš. Po pučo žlugimo Maskvoje, okupantams išsinešdinus iš RTV pastato, tarp krūvos popierių buvo rastas to perspėjimo vienas lapas, kurio nuorašą pridedu.
1997 m. lapkričio 28 d.
LVNA
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 55
Lapų Nr. 1–2